Gyvūnai ir vaiko raida: ką rodo tyrimai ir praktika

Sveiki,

dirbdama su vaikais ne kartą pastebėjau paprastą dalyką: šalia gyvūno vaikai nurimsta, tampa atidesni ir drąsiau mokosi.

Mokslininkai pastebi, kad vaikai, kurie turi reguliarią sąveiką su gyvūnais, lengviau susikaupia, greičiau įsisavina informaciją ir patiria mažiau streso. Gyvūnas vaikui nėra vertintojas – jis nekritikuoja, neskuba, leidžia klysti. Dėl to vaikas jaučiasi saugesnis ir labiau pasitikintis savimi.

Pavyzdžiui, skaitymo tyrimai rodo, kad vaikai, skaitantys garsiai gyvūnui, rečiau bijo suklysti, skaito lėčiau, aiškiau ir su didesniu supratimu. Gyvūnas „klausosi“ kantriai – tai ypač svarbu vaikams, kuriems mokymasis kelia įtampą.

Ką galime daryti namuose ar ugdymo aplinkoje?

Pirmiausia – įtraukti gyvūną į kasdienes, paprastas veiklas:

• Leiskite vaikui skaityti augintiniui – net 10–15 minučių per dieną daro didelį skirtumą.

• Skirkite vaikui atsakomybę: pamaitinti, pakeisti vandenį, iššukuoti. Tai ugdo pareigingumą ir empatiją.

• Stebėkite kartu: kaip gyvūnas juda, ilsisi, reaguoja į aplinką. Tokios veiklos lavina pastabumą ir kalbą.

• Kalbėkitės apie jausmus – „kaip manai, ką dabar jaučia šuo?“, „kodėl katė nori pabūti viena?“ Tai padeda vaikams geriau suprasti ir savo emocijas.

Svarbu pabrėžti: ryšys su gyvūnu neturi būti pareiga ar spaudimas. Vaikas mokosi per patirtį, o ne per nurodymus. Net trumpas, bet reguliarus bendravimas yra vertingas.

Jei šeima neturi augintinio, tą ryšį galima kurti ir kitais būdais: lankantis ūkiuose, gyvūnų prieglaudose, dalyvaujant edukacijose ar tiesiog sąmoningai stebint gamtą.

Gyvūnai vaikams padeda mokytis ne todėl, kad „kažką išmoko“, o todėl, kad šalia jų vaikas tampa ramesnis, atviresnis ir labiau savimi pasitikintis. O tai – tvirtas pagrindas bet kokiam mokymuisi.